Straipsniai

Burnos higienos rekomendacijos besilaukiančioms moterims

Burnos higienos rekomendacijos besilaukiančioms moterims

Nėštumas – ypatinga moters būsena, kuri turi įtakos visam organizmui. Šiuo laikotarpiu turi būti svarbus ne tik laukimo potyris, bet ir rūpestis savimi, tinkama sveikatos priežiūra. Įvairūs fiziologiniai pokyčiai vyksta ir burnoje. Tam tikros būklės burnoje gali turėti įtakos ne tik nėščiosios, bet ir būsimo kūdikio sveikatai.

Kada reikėtų apsilankyti pas gydytoją odontologą?

Geriausia būtų, kad moteris prieš pastodama susirūpintų savo burnos ertmės sveikata. Dar iki pastojimo rekomenduojama pasirūpinti burnos ertmės sveikata,  atlikti profesionalią burnos higieną, išsigydyti ėduonies pažeistus dantis ar kitas esančias burnos ligas.
Nėštumo pradžioje reikėtų apsilankyti profilaktiniam patikrinimui, kurio metu nustatoma esama burnos ertmės būklė ir sudaromas saugus gydymo planas, atsižvelgiant į nėštumo laikotarpį. Jeigu reikalingas dantų gydymas nėštumo metu, tai geriausia daryti per antrą nėštumo trimestrą, kada vaisius jau susiformavęs, nes trečiojo trimestro metu gali būti nepatogu praleisti ilgesnį laiką odontologo kėdėje. Nėštumo periodu nerekomenduojamas sudėtingas odontologinis gydymas, toks kaip dantų implantacija, rovimas ar protezavimas. Esant poreikiui rentgeno nuotraukos ir vietinis nuskausminimas gali būti atliekami nėštumo metu, nesukeliant pavojaus motinos ir vaisiaus sveikatai. Tuo tarpu reguliarios patikros bei profilaktinės priemonės būtinos.

Senas prietaras sako:

1 VAIKAS = 1 NETEKTAS DANTIS?

Nėštumo metu dėl fiziologinių ir harmoninių pokyčių padidėja tikimybė sirgti dantenų uždegimu, nėštumo epuliu, lėtiniu periodontitu ir pan.

Nėštumo gingvitas.

Įvairių tyrimų duomenimis nuo 36 – 100 proc. nėščiųjų pasireiškia nėštumo gingivitas. Tai dantenų uždegimas, atsirandantis dėl dantų apnašų ir hormoninių pokyčių. Pats nėštumas dantenų uždegimo nesukelia. Jo priežastis yra nenuvalytos dantų apnašos. Pastebėta, jog besilaukiančių moterų burnoje randamas didesnis apnašų kiekis lyginant su nesilaukiančiomis moterimis. Tai aiškinama galimu pykinimu valant dantis bei dažnesniu užkandžiavimo poreikiu. Be to, nėštumo metu padidėjęs progesterono ir estrogeno kiekis pakeičia dantenų audinių reakciją į bakterinį apnašą. Todėl lytinių hormonų disbalansas sukelia stipresnę organizmo reakciją (uždegimą) į tą patį apnašų kiekį nei nesilaukiančiai moteriai. Nėštumo gingivitas dažniausiai pasireiškia 4 – 9 nėštumo mėnesį. Kūdikio besilaukianti moteris pastebi atsiradusį ar padažnėjusį kraujavimą iš dantenų valant dantis. Neretai toks kraujavimas gali būti savaiminis ar pastebimas valgant kietesnį maistą, mechaniškai traumuojant sudirgusias dantenas. Pačios dantenos tampa ryškiai raudonos spalvos, padidėja ir išburksta tarpdančių spenelis (tarpdantinė dantena). Šie požymiai labiau pastebimi priekinių dantų srityje. Kartais yra pastebimas padidėjęs dantų paslankumas. Tai vyksta dėl to, kad viso organizmo raiščiai atlaisvėja ruošdamiesi lengvesniam gimdymui. Tame tarpe atlaisvėja ir dantį kaule laikantis periodonto raištis.

Kraštinis periodontitas.

Negydant gingivito, uždegimas plinta ir pažeidžia dantį supantį kaulą ir šis ima tirpti. Toks susirgimas yra vadinamas kraštiniu periodontitu. Jo metu formuojasi periodonto kišenės, apsinuogina dantų šaknys, dantys tampa paslankūs. Didėjant gimdančių moterų amžiui didėja nėščiųjų, sergančių kraštiniu periodontitu, skaičius. Jei moteris iki pastojimo sirgo periodonto liga, t.y. dantenų uždegimu ar kraštiniu periodontitu, tai organizmo pokyčiai nėštumo metu gali sustiprinti šių susirgimų požymius ir paskatinti šių ligų progresavimą.

Nėštumo komplikacijos.

Moksliniai tyrimai įrodė ryšį tarp periodonto ligų ir nėštumo komplikacijų. Negydytos periodonto ligos lemia didesnę preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir mažesnio svorio naujagimio gimimo riziką. Esant aktyviam uždegimui dantenose, įprastinio dantų valymosi ar kramtymo metu bakterijos patenka į kraujotaką ir pasiekia placentą. Be to, placentoje ir vaisiaus vandenyse padidėja uždegimo mediatorių kiekis, kas gali skatinti priešlaikinį gimdymą. Uždegimo mediatoriai trukdo kraujui patekti į placentą, o tai sulėtina vaisiaus augimą. Dėl galimų nėščiosios ir būsimo naujagimio komplikacijų, burnos sveikata reikėtų pasirūpinti dar prieš pastojant. Labai svarbu moteriai nėštumo pradžioje apsilankyti pas prižiūrintį odontologą, kuris įvertintų esamą burnos būklę. Dantų ir periodonto ligų gydymas nėštumo metu yra galimas, o saugiausia tai atlikti per antrąjį trečdalį (14 – 20 savaites). Esant uždegimo požymiams yra atliekama profesionali burnos higiena, skiriami uždegimą mažinantys skalavimo skysčiai, mokoma taisyklingo valymo įgūdžių, parenkant tinkamas higienos priemones, paskiriami kontroliniai vizitai. Jei reikalingas periodonto chirurginis gydymas, jis nėštumo metu neatliekmas. Viso nėštumo metu yra būtinos reguliarios profesionalios burnos higienos procedūros, kad būtų kontroliuojamas dantenų uždegimas, o radikalesnis gydymas atidedamas po gimdymo.

Nėštumo epulis.

Iki 5 proc. nėščiųjų pasireiškia nėštumo epulis. Tai gerybiniai dantenų dariniai, atsirandantys II trečdalyje ir dažniausiai po gimdymo išnyksta savaime. Būtina gera besilaukiančios moters burnos higiena, nes susikaupęs apnašas gali dirginti darinį ir šis ima didėti ir kraujuoti. Chirurgiškai jie šalinami tik tada, jei yra nuolatinis kraujavimas ar trukdo kramtymui.

Dantų ėduonis ir burnos higiena.

Nėštumo metu padidėja ir dantų ėduonies atsiradimo rizika. Tai siejama su padidėjusiu seilių rūgštingumu, sumažėjusiu seilių kiekiu, padidėjusiu potraukiu saldžiam maistui bei dažnesniu užkandžiavimu. Be to, dažnai nėščiosios burnoje randama skrandžio rūgščių, kurios ne tik prisideda prie dantų ėduonies atsiradimo, bet ir gali sukelti emalio erozijas. Skrandžio rūgštys burnoje nėštumo pradžioje atsiranda dėl rytinio pykinimo, o vėliau – dėl susilpnėjusio stemplės sfinkterio bei padidėjusios gimdos spaudimo sukelto skrandžio refliukso.

Žinant periodonto ligų įtaką nėščiosios būklei ir būsimo vaikelio sveikatai, yra būtina gera moters burnos priežiūra ir ligų profilaktika iki pastojimo ir viso nėštumo metu. Tam pasiekti rekomenduojama:

 − Valytis dantis du kartus per dieną dantų pasta su fluoru.

− Tarpdančius valyti siūlu ar tarpdančių šepetėliais.

− Vengti cukraus turinčių užkandžių ir gazuotų gėrimų.

− Jei nėštumo metu moterį pykina, po vėmimo burną praskalauti vandeniu ar fluoro turinčiu skalavimo skysčiu, o dantis valyti rekomenduojama tik po valandos.

− Jei dėl pykinimo sunku valytis dantis, tai patariama rinktis šepetėlį mažesne galvute ir valyti dantis lėčiau. Jei pykinimą sukelia dantų pasta, dantis valyti tik šepetėliu su vandeniu ir paskalauti fluoro turinčiu skalavimo skysčiu. Kai pykinimas praeis, vėl naudoti pastą su fluoru.

− Reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą. Nėštumo metu saugiausia odontologinį gydymą atlikti II trečdalio metu. I ir II trečdalio metu atliekamas tik būtinas gydymas. Profesionalią burnos higieną saugu atlikti viso nėštumo metu.

 

Informacijos šaltinis: http://www.lagd.lt/pacientei/burnos-higienos-svarba-nestumo-metu.-rekomendacijos/84

Užsisakykite Naujienlaiškį
Prenumeruoti