Dalintis

Ortodontinis gydymas – tai ilgalaikis procesas, kurio metu dantys palaipsniui perkeliami į taisyklingą padėtį. Tačiau daugelis pacientų nustemba sužinoję, kad nuėmus breketus gydymas dar nesibaigia. Prasideda ne mažiau svarbus etapas – retencija, kurios tikslas yra išlaikyti pasiektą rezultatą.

Dantų retencija – tai laikotarpis po ortodontinio gydymo, kurio metu naudojamos specialios priemonės (retaineriai), padedančios išlaikyti dantis naujoje padėtyje.

Kai dantys yra judinami ortodontinio gydymo metu, vyksta sudėtingi biologiniai procesai:

• kaulinis audinys aplink dantį persitvarko,
• raiščiai (periodonto ligamentai) išsitempia,
• minkštieji audiniai prisitaiko prie naujos padėties.

Tačiau šie pokyčiai nėra iš karto stabilūs – organizmui reikia laiko „įtvirtinti“ naują struktūrą.

Kodėl retencija yra būtina?

Natūrali dantų tendencija grįžti į pradinę padėtį

Tai vadinama recidyvu. Tyrimai rodo, kad be retencijos:

• dantys gali pradėti judėti jau per kelias savaites,
• per kelis mėnesius gali būti prarasta didelė dalis rezultato.

Minkštųjų audinių „atmintis“

Dantenos, lūpos ir liežuvis dar kurį laiką „spaudžia“ dantis į seną padėtį.

Augimo ir senėjimo procesai

Net ir suaugusiems žmonėms:

• keičiasi žandikaulio struktūra,
• gali atsirasti natūralus dantų susigrūdimas (ypač apatinių priekinių dantų srityje).

Kramtymo jėgos

Kasdienės jėgos (kramtymas, rijimas) gali paveikti dantų padėtį, jei ji nėra stabilizuota.

Pagrindiniai retencijos būdai

Retencijos priemonės parenkamos individualiai, priklausomai nuo gydymo sudėtingumo ir paciento poreikių.

Fiksuoti (neišimami) retaineriai

Vienas iš dažniausiai naudojamų metodų yra fiksuotas retaineris, kuris paprastai sudarytas iš plonos metalinės vielutės, klijuojamos prie vidinio (liežuvinio ar gomurinio) priekinių dantų paviršiaus. Šis metodas laikomas itin efektyviu, nes veikia nuolat ir nepriklauso nuo paciento bendradarbiavimo. Fiksuotas retaineris ypač dažnai taikomas apatinių priekinių dantų srityje, kur recidyvo rizika yra didžiausia. Moksliniai tyrimai rodo, kad ši sritis yra biomechaniškai nestabiliausia, todėl net nedidelės jėgos gali sukelti dantų pasislinkimą. Vis dėlto, nors fiksuotas retaineris yra patikimas stabilizavimo būdas, jis reikalauja kruopščios burnos higienos, nes aplink vielutę lengviau kaupiasi apnašos, o tai gali didinti dantenų uždegimo ir akmenų susidarymo riziką.

Išimami retaineriai 

Kitas plačiai taikomas retencijos metodas yra išimami skaidrūs kapų tipo retaineriai. Jie gaminami individualiai pagal paciento dantų formą ir glaudžiai priglunda prie viso dantų lanko. Šio tipo retaineriai yra itin estetiški ir patogūs, todėl pacientai juos lengviau priima kasdienėje rutinoje. Jie leidžia palaikyti ne tik pavienių dantų, bet ir viso sąkandžio stabilumą. Tačiau jų efektyvumas labai priklauso nuo paciento disciplinos – jei kapa nešiojama nereguliariai, stabilizacijos efektas gali būti nepakankamas. Be to, laikui bėgant plastikas gali deformuotis ar susidėvėti, todėl retainerius reikia periodiškai keisti.

Alternatyva skaidrioms kapoms yra plokštelės tipo retaineriai. Tai klasikiniai ortodontiniai aparatai, sudaryti iš plastikinės bazės ir metalinės vielos, apgaubiančios priekinius dantis. Nors jie yra mažiau estetiški, jų privalumas – didesnis ilgaamžiškumas ir galimybė atlikti nedideles korekcijas. Tai reiškia, kad ortodontas gali šiek tiek pakoreguoti dantų padėtį net retencijos metu, jei pastebimi minimalūs pokyčiai. Šio tipo retaineriai taip pat leidžia natūralesnį kontaktą tarp viršutinių ir apatinių dantų, nes nedengia viso kramtomojo paviršiaus, kaip tai daro skaidrios kapos.

3. Kombinuota retencija

Praktikoje labai dažnai taikomas kombinuotas retencijos metodas, kai derinami fiksuoti ir išimami retaineriai. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad skirtingi metodai veikia skirtingais mechanizmais ir papildo vienas kitą. Pavyzdžiui, fiksuotas retaineris užtikrina nuolatinį priekinių dantų stabilumą, o išimama kapa stabilizuoja visą dantų lanką ir sąkandį. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad būtent kombinuota retencija leidžia pasiekti geriausius ilgalaikius rezultatus, ypač sudėtingesniais ortodontiniais atvejais.